Dažnai prisimename, kad santykių stiprybė slypi pasitikėjime ir atvirume. Šios savybės svarbios ne tik kalbant apie jausmus, bet ir sprendžiant praktinius klausimus, tarp jų – finansinius. SEB banko užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad dauguma porų Lietuvoje apie pinigus kalbasi atvirai: partnerių pajamos dažniausiai nėra paslaptis, o finansiniai klausimai retai tampa konfliktų priežastimi.

Atvirumas apie pajamas – santykių norma

Tyrimo duomenimis, 60 proc. antrąją pusę turinčių apklaustųjų teigia tiksliai žinantys savo partnerės ar partnerio pajamas, nes apie jas kalbama visiškai atvirai.

Dar 32 proc. nurodo turintys bendrą supratimą apie antrosios pusės uždirbamas sumas, nors konkrečių skaičių ir nežino. Tik nedidelė dalis respondentų – po 4 proc. – teigia apie pajamas nekalbantys arba apskritai šia tema nesidomintys.

Pasak Sigitos Strockytės-Varnės, SEB banko asmeninių finansų ekspertės, tokie rezultatai rodo brandų porų požiūrį į kasdienius finansinius klausimus. 

„Pajamos yra pagrindas planuojant bendrą biudžetą, prisiimant įsipareigojimus ar svarstant didesnius pirkinius. Kai apie jas kalbama atvirai, lengviau susitarti dėl išlaidų pasidalijimo, taupymo tikslų ar investavimo sprendimų.

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje finansinis skaidrumas poroje tampa norma, o ne išimtimi. Tai kuria daugiau aiškumo ir saugumo jausmo abiem pusėms“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Santaupos – jautresnė, bet ne slapta tema

Kalbant apie santaupas, poros išlieka gana atviros, tačiau ši tema aptariama kiek atsargiau nei pajamos. 42 proc. respondentų teigia tiksliai žinantys, kiek kiekvienas poroje yra sutaupęs, o 41 proc. nurodo turintys apytikrį supratimą. Dešimtadalis apklaustųjų prisipažįsta apie santaupas apskritai nekalbantys.

Amžiaus pjūvis rodo, kad santaupas atviriausiai aptaria 18–39, 30–39 ir 60–74 metų gyventojai – šiose grupėse beveik pusė jų tiksliai žino partnerio sukauptą sumą. Tuo metu 40–49 m. ir 50–59 m. gyventojai rečiau nurodo turintys tikslią informaciją apie santaupas. Būtent 40–49 m. grupėje didžiausia dalis respondentų – 14 proc. – teigia apie santaupas apskritai nekalbantys.

„Santaupos dažnai siejamos su asmeniniu saugumo jausmu, todėl ši tema gali būti jautresnė nei pajamos. Vis dėlto matome, kad net ir kalbant apie sukauptą finansinį rezervą dauguma porų išlaiko atvirumą. Tai rodo tarpusavio pasitikėjimą ir gebėjimą planuoti ateitį kartu“, – pažymi S. Strockytė-Varnė.

Finansinės paslaptys – pavieniai atvejai

Tyrimas taip pat parodė, su kokiais finansiniais iššūkiais poros susiduria dažniau. 13 proc. respondentų nurodė vengimą kalbėti apie pinigus. 12 proc. apklaustųjų paminėjo nuolatinį lėšų trūkumą iki kitų pajamų gavimo.

Slepiamas išlaidas ar pirkinius įvardijo 9 proc., slaptas santaupas ar investicijas – 5 proc., o slepiamas paskolas – 3 proc. gyventojų. Vis dėlto 65 proc. apklaustųjų teigė, kad nė vienas iš apklausoje pateiktų neigiamų scenarijų jų santykiuose nepasitaikė.

Įdomu tai, kad jaunesni, 18–29 metų respondentai dažniau mini lėšų pritrūkimą iki kitų pajamų gavimo, o vyresni nei 60 metų apklaustieji šią situaciją įvardija rečiausiai.

„Vyresniame amžiuje žmonių finansiniai įsipareigojimai dažnai būna mažesni – neretai jau išmokėtos būsto paskolos, nebelieka vaikų išlaikymo išlaidų.

Be to, dalis gyventojų šiame etape linkę atsargiau planuoti išlaidas ir labiau prisitaikyti prie turimų pajamų. Tai gali paaiškinti, kodėl lėšų trūkumas šioje grupėje minimas rečiau“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Finansai retai tampa konfliktų priežastimi

Paklausti apie konfliktus dėl partnerio finansinių įpročių, 69 proc. respondentų teigė, kad pinigai jų santykiuose nesukeldavo nesutarimų. 21 proc. nurodė, kad finansai buvo viena iš konflikto priežasčių, o 4 proc. – pagrindinė.

Amžiaus grupių palyginimas rodo, kad 18–49 metų gyventojai dažniau nei vyresni respondentai įvardija finansinius klausimus kaip bent vieną iš nesutarimų priežasčių. Tuo metu 60–74 metų apklaustieji rečiausiai nurodo, kad pinigai tapo konflikto šaltiniu, ir net 78 proc. šios grupės respondentų teigia, jog partnerio finansiniai įpročiai nesukeldavo nesutarimų.

Vertinant pagal lytį matyti tam tikrų skirtumų – moterys (25 proc.) kiek dažniau nei vyrai (17 proc.) įvardija finansinius įpročius kaip bent vieną iš nesutarimų priežasčių.

Pasak S. Strockytės-Varnės, tai gali rodyti, kad moterys jautriau vertina finansinį stabilumą ir saugumo jausmą. Susilaukus vaikų ar didėjant bendriems įsipareigojimams, aiškumo ir atvirų pokalbių poreikis dar labiau išauga – jų stokojant gali kauptis neišsakytos emocijos, o iki rimtesnio konflikto tuomet gali prireikti visai nedaug.

„Dažnai sakoma, kad pinigai yra viena pagrindinių konfliktų priežasčių poroje. Mūsų apklausa rodo, kad dauguma gyventojų žino partnerio pajamas ir santaupas – tai reiškia, kad pirmas žingsnis atvirumo link jau yra žengtas.

Vis dėlto vien žinoti šiuos skaičius neužtenka – ne mažiau svarbu drąsiai kalbėtis apie bendrus finansinius tikslus, lūkesčius ir atsakomybes. Kai pora susitaria dėl krypties ir pasitiki vienas kitu, rizika, kad finansiniai klausimai virs rimtesniais nesutarimais, gerokai sumažėja“, – sako S. Strockytė-Varnė.

Šių metų vasarį SEB banko užsakymu apklausą Lietuvoje atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Joje dalyvavo 1000 Lietuvos gyventojų, kurių amžius – nuo 18 iki 74 metų.