Šiuolaikinis gyvenimo tempas įsuka į nuolatinio skubėjimo ratą – darbai, atsakomybės, informacijos perteklius. Vis mažiau laiko lieka ne tik poilsiui, bet ir savistabai – kol kūnas pats nepradeda siųsti aiškių signalų, kad ribos peržengtos. Fizinis pervargimas, emocinis išsekimas, miego sutrikimai, nuotaikų kaita ar nuolatiniai nugaros bei galvos skausmai – tai ne laikinas nepatogumas, o tylus kūno protestas.

„Eglės sanatorijos“ fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Romantė Aleknavičienė sako, kad šiuolaikinis žmogus vis dažniau nebeturi įpročio ilsėtis. Poilsis tampa „užmirštu gebėjimu“, o stresas – įprastu gyvenimo fonu.

„Trumpalaikis stresas gali būti net naudingas – jis padeda susikaupti, mobilizuoja. Tačiau kai įtampa tampa nuolatine būsena, organizmas gyvena lyg avarinėje situacijoje: išsiderina nervų sistema, hormonų pusiausvyra, kaupiasi nuovargis, silpnėja imunitetas, formuojasi lėtiniai skausmai ir miego sutrikimai“, – sako gydytoja.

Pasak jos, streso metu nuolat aktyvuojama simpatinė nervų sistema – „kovok arba bėk“ režimas, kuris paveikia praktiškai visas organizmo sistemas. Gali atsirasti nerimas, įtampos galvos skausmai, atminties ir dėmesio sutrikimai, pastoviai padidėjęs pulsas ir kraujospūdis.

„Tai tylus procesas, kuris veikia visą kūną – nuo skydliaukės veiklos ir gliukozės apykaitos iki virškinimo sistemos. Net ir trumpi miego sutrikimai, kai žmogus kelis kartus per naktį prabunda, ilgainiui atima jėgas, lėtina ląstelių atsinaujinimą, spartina senėjimą“, – priduria R. Aleknavičienė.

Poilsis nėra tinginystė

Gydytojos teigimu, kokybiškas poilsis – tai ne pasyvumas, o sąmoninga veikla, kuri padeda kūnui ir protui sugrįžti į pusiausvyrą.

„Kartais žmonės galvoja, kad poilsis – tai prigulti su telefonu ar įsijungti serialą, bet po tokio „poilsio“ dažnai jaučiamės dar labiau pavargę“, – pastebi gydytoja.

Tikras poilsis apima fizinius, emocinius ir psichologinius aspektus: gilų miegą, laiką gamtoje, kvėpavimo ir relaksacijos praktikas, kūno terapijas, kaip masažai ar vandens procedūros.

„Stresas nėra tik mintys galvoje. Jis veikia visą kūną. Vien masažas ar tik meditacija padeda trumpam, bet neišsprendžia problemos. Kad organizmas atsistatytų, reikia kompleksinio požiūrio: judėjimo, atsipalaidavimo, tinkamos mitybos, disciplinuotos dienotvarkės, emocinės pusiausvyros“, – sako R. Aleknavičienė.

Kai stresas tampa kasdienybe, kūnas pradeda reaguoti: sutrinka virškinimas, kaupiasi lėtinis nuovargis, silpnėja dėmesys, keičiasi kraujospūdis. Tai ne tik psichologiniai pojūčiai – tai fiziologinis stresas, kuris, ignoruojamas, gali tapti liga.

Kortizolio paradoksas

Viena svarbiausių streso grandžių – hormonas kortizolis. Dažnai jis įvardijamas kaip „priešas“, bet iš tiesų tai esminis adaptacijos hormonas.

„Kortizolis padeda atsibusti, reaguoti, susikaupti – be jo būtume vangūs ir apsnūdę. Tačiau kai jo lygis per ilgai išlieka aukštas, organizmas ima alpti: pakyla kraujospūdis, greitėja širdies ritmas, kaupiasi riebalai pilvo srityje, silpnėja imunitetas“, – aiškina gydytoja.

Anot jos, tai tarsi „lėtinis vidaus gaisras“ – jis nedegina ryškiai, bet lėtai alina kūną.

Kai organizmas sako STOP

Gydytoja pabrėžia, kad kūnas visada siunčia ženklus – tik svarbiausia išmokti jų neignoruoti. Viskas prasideda nuo nuovargio, įtampos sprande, nemigos, virškinimo sutrikimų. Ilgainiui gali pasireikšti apatija, nerimas, dažni peršalimai, net atminties sutrikimai.

„Jei simptomai trunka kelias savaites ar mėnesius ir pradeda trukdyti darbui, santykiams, kasdieniam gyvenimui – vadinasi, jau peržengta riba. Tuomet ne metas užsimerkti, reikia ieškoti kompleksiško sprendimo“, – įspėja gydytoja.

Pasak jos, rudenį ir žiemos pradžioje daugelis jaučia didesnį emocinį nuovargį. Tai – ne silpnumo požymis, o natūrali reakcija į sezoninius pokyčius: trumpesnę dieną, mažiau saulės, mažesnį fizinį aktyvumą.

„Tokiais atvejais pacientams taikome visą spektrą priemonių: kvėpavimo kineziterapiją, giluminį raumenų atpalaidavimą, sąmoningą judesį vandenyje, gydomąją aromaterapiją, audiovizualinę relaksaciją, masažus, mineralines vonias su žolelių ekstraktu, durpinio purvo terapiją“, – apie naują kelių dienų „Antistress“ programą sanatorijoje pasakoja gydytoja.

Prieš pradedant procedūras, įvertinamas paciento kortizolio lygis, kuris pamatuojamas ir programos pabaigoje. Vertinama miego kokybė, taikoma deguonies terapija, naudojama plūduriavimo kapsulė – nesvarumo būsena magnio druskoje.

„Kadangi stresas veikia ne tik kūną, bet ir psichiką, skiriama ir individuali psichologo konsultacija. Tik visapusiškas požiūris leidžia žmogui atgauti jėgas, susigrąžinti emocinę ir fizinę ramybę“, – pabrėžia R. Aleknavičienė.

Poilsis – sveikatos higiena

Ji pastebi, kad dauguma žmonių vis dar linkę poilsį laikyti asmeniniu pasirinkimu ar net „tinginiavimo“ forma. Tačiau realybė kitokia – poilsis yra neatsiejama sveikatos profilaktikos dalis.

„Kaip miegas, fizinis aktyvumas ar subalansuota mityba, taip ir poilsis turėtų būti planuojamas sąmoningai. Jis padeda reguliuoti hormonų balansą, stiprina imunitetą, mažina lėtinio streso poveikį organizmui“, – sako gydytoja.

Ji priduria, kad poilsis neturi būti siejamas tik su ilgu atostogų laikotarpiu. Kartais pakanka kelių dienų ištrūkimo, kad kūnas spėtų „perkrauti“ sistemą, o protas – atgauti aiškumą.

„Kuo anksčiau žmogus išmoksta atpažinti nuovargio signalus, tuo didesnė tikimybė išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų. Ir nors rudens apatija ar motyvacijos stoka dažnam atrodo laikinas dalykas, tai yra kūno kvietimas sustoti – ir tuo kvietimu verta pasinaudoti“, – užbaigia R. Aleknavičienė.