Nustatyta, kad 2017 m. valstybės biudžeto pajamos, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, didėja apie 43 mln. eurų ir sudaro 8 519,3 mln. eurų, asignavimai išlaidoms ir turtui įsigyti didėja apie 18 mln. eurų ir sudaro 9 077,8 mln. eurų (asignavimai viršija pajamas 558,5 mln. eurų).

Valstybės biudžeto pajamos kitais metais iš mokesčių sudarys beveik 5 mlrd. 918 mln. eurų.

Priimtu įstatymu patvirtinti 2017 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai.

Nustatyta, kad gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, yra 78,17 procento;

Biudžete įtvirtintos šios gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

♦Vilniaus miesto savivaldybei – 45,94 procento;

♦Kauno miesto savivaldybei – 75,12 procento;

♦Klaipėdos miesto savivaldybei – 91,15 procento;

♦visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų.

Nustatytos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 754 mln. 698 tūkst. eurų; prognozuojamos valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 191 mln. 161 tūkst. eurų; valstybės biudžeto bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybių biudžetams – 46 mln.179 tūkst. eurų.

Siekiant kompensuoti valstybės biudžeto pajamų netekimą dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui pratęsimo, nuspręsta tam skirti 32 mln. eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, skiriamų bendroms biudžeto reikmėms. Už tokį sprendimą balsavo 69, prieš 38, susilaikė 6 Seimo nariai.

Biudžeto rodikliai nustatyti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo ir Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo – fiskalinę drausmę reglamentuojančias nuostatas, kurias vykdant valdomas valdžios sektoriaus struktūrinis deficitas ir negali būti viršyta didžiausia leistina valdžios sektoriaus išlaidų didėjimo riba ir, kad fiskalinę drausmę reglamentuojančių nuostatų nesilaikymas keltų riziką ilgalaikiam valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir padidintų skolinimosi finansų rinkose palūkanų normas.

Kartu Seimas atsižvelgė į padidėjusį valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą, kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus išlieka, į poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus.