Europos Centrinio banko (ECB) vadovai nusprendė pratęsti kiekybinio skatinimo programą iki 2017 gruodžio, sumažinant obligacijų supirkimo tempą nuo 80 iki 60 mlrd. eurų per mėnesį.

Vos paskelbus pinigų politikos pokyčius, finansų rinkos sureagavo, lyg ECB būtų sumažinęs monetarinį skatinimą - euro kursas pakilo dolerio atžvilgiu, o palūkanų normos šoktelėjo.

Vis dėlto, rinkų dalyviams supratus, jog prailginus kiekybinį skatinimą, į euro zonos ekonomiką bus įlieta 540 milijardų eurų daugiau, nei pagal dabartinę politiką, euro kursas prieš dolerį vėl nuvertėjo.

Dauguma investuotojų tikėjosi, jog ECB sumažins kiekybinio skatinimo tempą, tikintis laipsniškai nutraukti obligacijų supirkimo programą.

Vis dėlto, kiekybinio skatinimo trukmė buvo prailginta, o anot ECB prezidento Mario Draghi, kol kas laipsniškas programos nutraukimas net nėra diskutuotinas.

Spaudos konferencijoje paklaustas, kodėl centrinio banko vadovai nutarė sumažinti supirkimo tempą iki 60 mlrd. eurų, M. Draghi atsakė, jog euro zonos infliacijos ir ekonominio augimo perspektyvos yra ženkliai pagerėjusios nuo metų pradžios ir šiuo metu ECB nebeįžvelgia defliacijos rizikų euro zonos ekonomikoje.

Iki šiol rinkų dalyviai abejojo, jog ECB pajėgs sėkmingai užbaigti kiekybinio skatinimo programą. Pagal dabartinius programos parametrus ECB negalėjo pirkti obligacijų su mažesnėmis nei -0,4 proc. palūkanomis.

Metų viduryje palūkanos buvo nukritusios iki itin žemų lygių, todėl kilo nerimas, jog ECB gali pritrūkti obligacijų su pakankamai aukštais pajamingumais sklandžiam kiekybinio skatinimo vykdymui.

Nors pastaruoju metu palūkanų normos pakilo iš dugno, centrinio banko vadovai nusprendė panaikinti supirkimo programos palūkanų „grindis". Abejotina, jog ECB iškart pradės pirkti obligacijas su itin mažomis palūkanomis.

Vis dėlto, toks parametrų pakeitimas siekia užtikrinti investuotojus, jog ECB galės sklandžiai ir pilnai įvykdyti kiekybinio skatinimo programą.

Išlipusi iš neigiamos zonos, infliacija euro zonoje iš lėto įsibėgėja. Lapkritį metinė vartotojų kainų infliacija pasiekė 0,6 proc.

Tikėtina, kad prailgintas kiekybinis skatinimas dar labiau paspartins infliaciją euro zonos šalyse. Dėl stimuliacinės ECB politikos trumpalaikės palūkanos vis dar yra žemumose.

Vis dėlto, spartėjanti infliacija gali padidinti ilgalaikes palūkanų normas - investuotojai, skolinantys ilgesniam laikotarpiui ir norintys nepatirti perkamosios galios sumažėjimo, gali prašyti didesnių nominalių palūkanų.

Todėl tikėtina, jog atotrūkis tarp trumpos ir ilgos trukmės pajamingumų euro zonoje ateinančiu laikotarpiu didės.

Taip pat ECB toliau skatinant, o JAV Federalinių atsargų bankui mažinant pinigų politikos skatinimą, susidaro sąlygos euro kursui artėti prie pariteto su JAV doleriu.

DNB inf.