Ministrų kabinetas posėdyje pritarė 2017 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui bei su juo susijusių įstatymų projektams ir teiks juos Seimui.

„Pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – dėmesys socialinės atskirties mažinimui ir krašto apsaugos stiprinimui. Prioritetai, kurių mes laikomės – tai mūsų įsipareigojimai NATO, siekiant priartėti prie 2 proc. krašto apsaugai nuo BVP. Tam biudžeto projekte papildomai skiriame beveik 150 mln. eurų. Taip pat didelė išlaidų dalis numatyta esminės struktūrinės pertvarkos – socialinio modelio – įgyvendinimui – arti 250 mln. eurų. Kartu su biudžetu Seimui teikiame ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, pagal kurias didinamas neapmokestinamųjų pajamų dydį. Minimalų mėnesinį atlyginimą gaunantiems žmonės šis dydis padidėtų nuo 200 iki 310 eurų. Tai reali priemonė didinant žmonių pajamas, motyvuojant dirbti ir uždirbti“, – sako Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Projekte numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos pajamos (kartu su ES investicijomis ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis) 2017 metais sudarys 9,997 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 10,580 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau nei 2016 m.

Prognozuojama, kad valstybės biudžeto pajamos kartu su ES investicijomis ir kitos tarptautinės paramos lėšomis sieks 8,476 mlrd. eurų, arba 5,3 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet, o išlaidos – 9,060 mlrd. eurų, arba 4,3 proc. daugiau nei 2016 m.

Numatoma, kad 2017 metų Europos Sąjungos investicijos ir kita tarptautinės finansinė parama bus šių metų lygio ir sudarys 2,101 mlrd. eurų.

Dar 144 mln. eurų kainuos neapmokestinamų pajamų dydžio didinimas, daugiau lėšų kitąmet reikės įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis – 41,4 mln. eurų, Kelių priežiūros ir plėtros programai – 32,5 mln. eurų, pedagogų darbo užmokesčio didinimui – 24 mln. eurų, kultūros ir meno darbuotojų algų kėlimui – 7,1 mln. eurų, daugiabučių namų atnaujinimui ir modernizavimui – 14,6 mln. eurų, investuotojų pritraukimui į Lietuvą – 11,7 mln. eurų.

Projekte numatoma, jog dėl įgyvendinamų struktūrinių reformų ir didinamų mažiausiai uždirbančiųjų vaikus auginančių šalies gyventojų neapmokestinamųjų pajamų, viešojo sektoriaus finansų deficitas 2017 m. sudarys 0,8 proc. BVP.

Iš jų 0,6 proc. BVP - nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio socialinio modelio, kurį sudaro struktūrinių darbo rinkos ir socialinės srities reformų teisės aktai, kaina.

Deficitui taip pat įtakos turės ir 2017 m. didinamas neapmokestinamas pajamų dydis.

Vyriausybės kanceliarijos inf.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas: pagrindiniai valstybės finansiniai iššūkiai išlieka

Šalies biudžetas kitais metais ir vėl bus deficitinis - išlaidos pajamas viršys beveik 600 mln. eurų. Pagrindiniai ilgalaikiai valstybės finansiniai iššūkiai - deficitas, skola ir prastėjanti demografinė situacija - išlieka aktualūs.

Toliau didėjanti valstybės skola užprogramuoja didesnę mokesčių naštą ateityje.

„Nors į biudžetą surenkama vis daugiau lėšų, pažadų panaikinti deficitą valdžia neįgyvendina. Be to, biudžeto deficitas planuojamas ir 2018-2019 metais. Mūsų biudžetas - kaip rėtis, kiek bepiltum - vis tiek trūksta. Mokesčių mokėtojus reikia pagirti - kiekvienais metais į biudžetą suneša vis daugiau. Kodėl politikai ir biurokratai negali atlikti savo darbo ir vieną dieną pagaliau nustoti leisti pinigų daugiau, nei surenkama?”, - pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Kiekvienas deficitas virsta skola. Skola - didesniais mokesčiais ateityje. Per dešimtmetį vienam gyventojui tenkanti valstybės skola išaugo 5 kartus ir toliau auga.

Jei 2005 m. kiekvienas gyventojui teko apie 1200 eurų skola, 2015 m. - apie 5800 eurų, šiais ir kitais metais vienam gyventojui tenkanti skola jau perkops 6000 eurų.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas perspėja, kad ilgalaikės tendencijos - ne mokesčių mokėtojų naudai. Darbingo amžiaus gyventojų šalyje mažėja, sunešti į valstybės piniginę jiems tenka vis daugiau pinigų.

„Valstybės demografinė situacija signalizuoja, kad ateityje turėsime rimtų finansinių iššūkių - mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, būtinybė išlaikyti senstančią visuomenę dirbantiesiems taps sunkia našta. Apie atsakingesnį viešųjų finansų valdymą vertėtų susimąstyti ir dėl kasmet mažėsiančios Europos Sąjungos paramos. Nebegalėsime tikėtis didesnės finansinės kitų šalių pagalbos. Jei nenorime tapti dar labiau prasiskolinusia valstybe ir didesniais mokesčiais apkrauti savo vaikų ir anūkų, nebegalime kliautis ir didesniu skolinimusi”, - pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Dovilė Sujetaitė.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto inf.