Bent 3 iš 4 šalies gyventojų kasdienėse situacijose jau galėtų apsieiti be grynųjų, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi apklausa. Šią tendenciją patvirtina ir banko duomenys – gyventojai vis rečiau gryninasi pinigus bankomatuose, sparčiau auga operacijų negrynaisiais skaičius ir apimtis, kuri sudaro vis didesnę dalį visų piniginių operacijų.

„Per pastaruosius dvejus metus pinigų išgryninimo operacijų bankomatuose skaičius sumažėjo 6 proc., tuo metu atsiskaitymų negrynaisiais operacijų skaičius išaugo 24 proc. Šiuo metu 2 iš 3 eurų gyventojai išleidžia negrynaisiais pinigais. Banknotus ir monetas keičia patogesnės galimybės atsiskaityti kortele ar išmaniaisiais įrenginiais, kuriomis galima naudotis daugelyje prekybos ir paslaugų vietų“, – sako Dominykas Brekys, „Swedbank“ Baltijos Bankininkystės Skaitmeninių kanalų verslo vystymo vadovas.

Grynųjų prireikia kelis kartus per savaitę

Didžiausia dalis gyventojų (45 proc.) grynaisiais šiuo metu naudojasi kelis kartus per savaitę, 26 proc. jų prireikia kelis kartus per mėnesį, 14 proc. – rečiau nei kartą per mėnesį ar beveik niekada. Tuo metu itin aktyviai grynaisiais pinigais, t. y. kartą ar kelis kartus per dieną, vis dar naudojasi 13 proc. šalies gyventojų.

„Žvelgiant į absoliučias pinigų sumas, per pastaruosius dvejus metus išgryninamų pinigų suma išaugo 10 proc., kas maždaug atitiko infliacijos lygį, o bendra operacijų negrynaisiais suma padidėjo daugiau kaip 30 proc. gerokai viršydama infliaciją“, – pastebi „Swedbank“ atstovas. 

Remiantis apklausos duomenimis, rečiausiai grynaisiais pinigais naudojasi 18-25 m. amžiaus grupės respondentai, kiek aktyviau nei bendras apklausos vidurkis – 46 m. ir vyresni respondentai.

Pasak D. Brekio, visų amžiaus grupių klientai naudojasi skaitmeniniais banko kanalais ir elektroninėmis atsiskaitymo priemonėmis, o šiuo atžvilgiu bet kokie egzistavę skirtumai išnyko per pandemiją. Vis dėlto, iš seniau susiformavę įpročiai dar daro poveikį tam, kaip aktyviai tarp skirtingų amžiaus grupių pasitelkiamos galimybės tvarkyti asmeninius finansus skaitmeniniu būdu.

Trečdalis nepatirtų nepatogumų

Kaip rodo „Swedbank“ apklausos duomenys, be grynųjų pinigų kasdienėse situacijose nepatirdami nepatogumų galėtų išsiversti 76 proc. gyventojų. Iš jų 30 proc. dėl to nepatirtų jokių nepatogumų, o 46 proc. susidurtų su tam tikrais apribojimais. Be grynųjų kasdienėse situacijose dažniau galėtų išsiversti respondentai iki 35 m. amžiaus ar gaunantieji didesnes pajamas.

Tuo metu grynieji kol kas yra būtini 24 proc. šalies gyventojų, tarp jų dažniau galima rasti 46 m. amžiaus ir vyresnius respondentus, mažesnių miestų gyventojus.

D. Brekys atkreipia dėmesį, kad tokios skaitmeninės atsiskaitymo galimybės kaip mobilioji piniginė dažniausiai suteikia daugiau lankstumo, tai gali tapti patogia alternatyva ir gryniesiems, ir standartinei mokėjimo kortelei. 

„Šiuo metu daugiau kaip 400 tūkst. mūsų klientų savo mokėjimo korteles yra susieję su skaitmeninėmis telefonų piniginėmis ar kitais išmaniaisiais įrenginiais ir aktyviai naudoja kasdieniams atsiskaitymams. Taip viena mokėjimo kortelė gali pavirsti keliais atsiskaitymo būdais, kuriuos galima pasitelkti atsiskaitant fizinėse vietose ar internetu. Tai gali suteikti daugiau patogumo, padėti taupyti laiką ar praversti pamiršus kortelę ar grynųjų“, – pastebi „Swedbank“ atstovas.