Taip bendrovės neva už verslui vystyti skirtas paslaugas ir prekes sumokėtu PVM susimažino savo mokėtino PVM sumas.

Tarp pirkinių, neva verslui vykdyti, atsidūrė kelionės į Siciliją, žemės privačiam šiltnamiui, bonsų karpymo paslaugos ir kiti asmeniniai pirkiniai.

Po patikrinimų bendrovės papildomai deklaravo daugiau nei 170 tūkst. Eur į valstybės biudžetą mokėtino PVM.

„Nemažos dalies tikrintų įmonių rizika dėl galimo prekių ir paslaugų suvartojimo asmeniniams poreikiams pasitvirtino.  Išanalizavus bendrovių gautas ir išrašytas sąskaitas faktūras bei kitus prekių ar paslaugų įsigijimo dokumentus paaiškėjo, kad ne vienas verslininkas siekė sumažinti valdomų įmonių apmokestinamąjį pelną ir išvengti PVM, pajamų, Sodros mokesčių, asmeninėms reikmėms skirtų pirkinių PVM įtraukiant į įmonių PVM atskaitą, o jų įsigijimo išlaidas priskiriant leidžiamiems atskaitymams“, - teigė Kauno AVMI Kontrolės departamento direktorė Ligita Brazlauskienė.   

Patikrinimų metu Kauno AVMI specialistai, vertindami tikrąją įsigyto turto ir paslaugų paskirtį, nustatė, jog kaip ir įprasta tokiais atvejais, PVM siekiama susigrąžinti už įvairias prekes ir paslaugas, nesusijusias su bendrovės vykdoma veikla.

Pavyzdžiui, įmonė, besiverčianti metalo gaminių gamyba, į PVM atskaitą įtraukė nežinia kur sumontuotą šildymo įrangą, dyzeliną laivams ir laivų serviso paslaugas, bonsų karpymo paslaugas, žemes šiltnamiui, tariamus darbuotojų „mokymus“ kalėdiniu laikotarpiu „Žalgirio“ arenoje, vadovų ir jų artimųjų keliones į Siciliją, Italiją, Prancūziją, Šveicariją.

Renginių organizavimu užsiimančios bendrovės PVM atskaitoje neteisėtai atsidūrė kosmetika, dviratis, indaplovės detalės. Ne vienos įmonės PVM atskaitoje nepagrįstai atsirado ir gyvenamieji butai.

„Nustatant panašaus pobūdžio pažeidimus, mokesčių administratorius daug dėmesio skiria PVM sąskaitų faktūrų analizei, kuri atskleidžia, ar verslo įmonės neslepia PVM, į šio mokesčio atskaitą įtraukdami asmeniniams poreikiams skirtus pirkinius. Šių metų gegužę pradėtas įgyvendinti „PSF“ projektas, kurio metu rizikingiausios įmonės privalo teikti PVM gaunamų ir išrašomų sąskaitų faktūrų duomenis, kad Mokesčių inspekcija galėtų operatyviau gauti reikalingą informaciją, padėsiančią realiu laiku užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams ir užtikrinti geresnį biudžeto pajamų surinkimą. Kauno apskrityje nurodymai teikti PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis išsiųsti daugiau nei 600 rizikingiausių įvairių verslo sričių įmonių“, - sakė L. Brazlauskienė.

Pirmieji „PSF“ projekto rezultatai rodo, kad Lietuvos įmonės, kurioms duotas nurodymas teikti PVM sąskaitų faktūrų duomenis, elgiasi kaip ir Estijos verslas, kur įdiegta PVM sąskaitų faktūrų e. sistema.

Balandžio - gegužės mėn. kontroliuotinos aibės mokesčių mokėtojų (3 tūkst. naujai projekto metu atrinktų įmonių) bendras deklaruotas PVM (visų PVM mokėtojų deklaruoto mokėtino į biudžetą ir grąžintino iš biudžeto PVM skirtumas), lyginant su 2014 m. atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 506 tūkst. Eur arba 28,2 proc., kai visų šalies PVM mokėtojų deklaruotas PVM atitinkamai didėjo tik 2,2 proc.

Šį didėjimą nulėmė atskaitomo PVM sumažėjimas (-15,5 proc.).

Kontrolės departamento direktorė pažymėjo, kad didžioji dalis Kauno apskrities įmonių mokesčius sumoka sąžiningai ir laiku, todėl norint užtikrinti lygias konkurencines sąlygas ir padėti sąžiningam verslui VMI, pasitelkdama rizikos analizę, tiksliai identifikuoja neskaidriai dirbančius mokesčių mokėtojus, juos tikrina ir baudžia.

Kauno AVMI primena, kad visi mokesčių mokėtojai apie nelegalios veiklos atvejus, neapskaitytas pajamas ar kitus mokestinius pažeidimus gali pranešti paskambinę pasitikėjimo telefonu 1882, pasinaudodami išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildę anketą internetinėje svetainėje www.vmi.lt/cms/stop-seseliui arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje.

VMI prie FM inf.