Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba), atsižvelgdama į gautus pastebėjimus dėl degalų viešųjų pirkimų vykdymo, atkreipia perkančiųjų organizacijų dėmesį, kad:

- kainos apskaičiavimas, t. y. kaina arba kainodaros taisyklės, yra pirkimo dokumentų sudėtinė dalis ir perkančioji organizacija kiekvieno konkretaus pirkimo atveju turi tai nusimatyti, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 patvirtinta Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainos ir kainodaros taisyklių nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 22-944; 2011, Nr. 101-4768) (toliau – Kainodaros metodika). Kainodaros metodikoje numatyti keli kainos apskaičiavimo būdai, kurių taikymą pasirenka pati perkančioji organizacija. Kaip vienas iš galimų ir Tarnybos siūlomų kainos apskaičiavimo būdų degalų įsigijimui yra įkainio bazės nustatymas. Šioje metodikoje numatyta, kad kainodaros taisyklėse nustačius įkainio bazę, už prekę mokėtina kaina apskaičiuojama prie bazinio įkainio (bazinės prekės vieneto kainos) pridedant (atimant) kainodaros taisyklėse nustatytą ir tiekėjo pasiūlytą priedą (nuolaidą). Tarnyba taip pat pažymi, kad kainodaros taisyklėse nustatomą priedą tiekėjui ar tiekėjo nuolaidą geriau išreikšti absoliutiniu, o ne santykiniu dydžiu;

- įkainio bazės apskaičiavimui ir palyginimui, siekiant skaidraus ir sąžiningo kainų nustatymo, pirkimo dokumentuose perkančioji organizacija turėtų prašyti tiekėjų pateikti praėjusio (t. y. perkančiosios organizacijos pasirinkto laikotarpio iki pirkimo pradžios), bet ne būsimo laikotarpio atitinkamas kainas arba kainų vidurkį;

- kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams perkančioji organizacija gali nustatyti tik minimalius, pagrįstus ir proporcingus pirkimo objektui, taip pat ji turėtų įvertinti pasirinktų reikalavimų svarbą bei būtinumą pirkimo sutarties įvykdymui. Tarnyba atkreipia dėmesį dėl keleto kvalifikacinių reikalavimų, kurie keliami tiekėjams, vykdant degalų viešuosius pirkimus, pavyzdžiui, atstumai tarp degalinių, reikalavimas degalinę turėti konkrečiame mieste ir pan. Tarnybos nuomone, perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, ar jos pasirinktas ir nustatytas atstumas tarp degalinių, taip pat degalinės turėjimas konkrečiame mieste yra pagrįstas ir jis yra būtent toks, koks jai yra reikalingas bei dirbtinai neribojantis tiekėjų konkurencijos (pavyzdžiui, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į savo poreikius, degalinės turėjimą reikalingoje teritorijoje galėtų nustatyti nurodydama tam tikrą atstumą (intervalu) nuo perkančiosios organizacijos buveinės, neapsiribojant tik miesto teritorija);

- siekiant efektyvesnių ir greitesnių viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo, degalų įsigijimo viešuosius pirkimus perkančioji organizacija gali vykdyti iš centrinės perkančiosios organizacijos arba per ją. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. Nr. 1333 nutarimo „Dėl viešųjų pirkimų vykdymo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu“ (Žin., 2009, Nr. 127-5497) 1 punkte nurodytos perkančiosios organizacijos turi užtikrinti, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos elektroniniu katalogu CPO.lt^TM.

Viešųjų pirkimų tarnybos inf.