Finansų ministerija ir Lietuvos bankas parengė laikino solidarumo įnašo įstatymo projektą, kuriuo siūloma nukreipti dalį netikėto bankų pelno karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams finansuoti.

Iniciatyva siūloma terminuotai nustatyti 60 proc. laikino solidarumo įnašo tarifą bankų ir kredito įstaigų grynųjų palūkanų pajamoms, daugiau kaip 50 proc. viršijančiam keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Siūlomu įstatymo projektu laikinas solidarumo įnašas būtų mokamas už 2023 ir 2024 m.  

Prognozuojama, jog siūlomi laikino solidarumo įnašai įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruos 510 mln. eurų. Rusijos pradėtas karas Ukrainoje papildomai išryškino karinio mobilumo poreikius Lietuvoje, kurie siekia 963 mln. eurų.

Iš laikino solidarumo įnašo planuojama finansuoti kariniam transportui reikalingą aplinkkelio įrengimą, oro uostų ir jūros uosto plėtros ir atnaujinimo darbus, įrengti logistikos ir krovos aikšteles, valstybinės reikšmės kelių plėtrą prie Rūdninkų poligono, rekonstruoti magistralinį kelią prie Lenkijos sienos, atnaujinti tiltus ir viadukus, statyti rampas ir įgyvendinti kitus būtinus projektus.

Skirtumą tarp poreikių ir laikinojo solidarumo įnašų ketinama finansuoti Europos Sąjungos lėšomis.

Planuojama, jog laikino solidarumo įnašas bus taikomas tik toms įstaigoms, kuriose 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos rezidentų indėlių ir kitų lėšų suma buvo ne mažesnė kaip 400 mln. eurų, t.y. 1 proc. nuo visų rezidentų indėlių.

Grynųjų palūkanų pajamų pertekliui nesant – įnašas netaikomas.

Projekte pažymima, jog laikinas solidarumo įnašo poreikis atsirado dėl laikinai galinčių reikšmingai išaugti bankų pelnų, kuriuos daugiausiai lėmė pastarųjų dviejų metų ekonominiai ir geopolitiniai veiksniai ir atsakas į juos.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, valstybės skirdamos beprecedentę paramą ėmėsi ekonomikos skatinimo ir amortizavimo priemonių.

Tai ne tik didino likvidumo lygį finansų sistemoje, bet ir mažino įmonių bei namų ūkių kredito riziką, o kartu ir nuostolių potencialą bankams.

Tai Lietuvoje sąlygojo sparčiausiai euro zonoje – 52 proc. – augantį indėlių lygį ir 11 mlrd. eurų daugiau sukauptų rezidentų indėlių nei paskolų. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, reikšmingai sustiprėjus infliaciniams procesams, Europos Centrinis Bankas (ECB) reikšmingai padidino pagrindines palūkanų normas.

Esamas perteklius riboja bankų paskatas didinti indėlių palūkanų normas, o istoriškai didžiausią likvidumo perteklių bankai daugiausia laiko centrinio banko sąskaitoje.

Už šias lėšas ECB komerciniams bankams sumoka palūkanas.

Dėl didžiulio ir neįprasto tokioje situacijoje likvidaus turto pertekliaus šios pajamos nepriklauso nuo bankų priimtų verslo sprendimų, todėl laikomi netikėtais.

Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtame projekte pažymima, jog laikinojo solidarumo įnašo bazei skaičiuoti pasirenkamas 4 ankstesnių metų pajamų vidurkis, atsižvelgiant, jog tai yra pakankamas laikotarpis vienkartiniams veiksniams išlyginti, o slenkamuoju vidurkiu atsižvelgiama į kuo mažiau nutolusį laikotarpį ir todėl gali būti nustatyti tikslesni įnašo modelio parametrai tiek siekiant tinkamiausiai reaguoti į situaciją, tiek sudaryti erdvės tolesniam paskolų portfelio augimui, nesukelti neigiamos įtakos kredito įstaigų atsparumui bei finansiniam stabilumui.

Nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.

Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektui galioja Teisėkūros pagrindų įstatymo pusmečio įsigaliojimo taisyklės išimtis dėl susidariusių išskirtinių aplinkybių.

Šios išimtinės aplinkybės buvo nustatytos dar 2022 m., kurias patvirtino Valstybės kontrolė. Laikino solidarumo įnašo lėšos yra numatytos konkrečiam tikslui – karinio mobilumo ir karinės transporto infrastruktūros projektams, nes pagal Konstitucinio Teismo doktriną, laikinu atskiru įstatymu, išimtiniais atvejais išlaidas galima numatyti tik konkrečiam, visuotinai svarbiam tikslui pasiekti per įstatymu nustatytą laikotarpį.

Lietuva nėra pirmoji šalis Europoje siūlanti laikinojo solidarumo mokestį – savo esme analogiškas reguliavimas taikomas ir kitose šalyse, pavyzdžiui, Ispanijoje, Čekijoje, įsivedusiose laikinąjį solidarumo įnašą kredito įstaigų nelauktoms pajamoms ar pelnui.

Teikiant Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą tikslinamas ir Pelno mokesčio įstatymas. 

Finansų ministerijos inf.

------------------------

Teisininko komentaras žiniasklaidai dėl siūlomo bankų solidarumo įnašo

Komentuoja Albertas Šekštelo, advokatų kontoros „Motieka & Audzevičius“ ginčų advokatas.

Kyla klausimas, ar tai, kas siūloma, yra solidarumo įmoka, ar socialistinė įmoka (siekiant pagal kažkokius kriterijus perskirstyti gėrybes tarp visuomenės narių)?

Panašu, kad pastaroji. Nereikėtų pamiršti, kad valstybė, reguliuojanti finansų sektorių, turi laikytis ir tarptautinių įsipareigojimų, būtent – draudimo diskriminuoti bei nuosavybės gerbimo.

Tarptautinėje praktikoje yra pavyzdžių, kai valstybės buvo pripažintos kaltomis dėl diskriminavimo ar netiesioginio nuosavybės atėmimo, pvz., didinant mokesčius, numatant skirtingą mokestinį režimą.

Įnašą mokėtų finansų įstaigos, kuriose laikomos rezidentų indėlių lėšos 2022 metų gruodžio 31 dieną buvo ne mažesnės kaip 400 mln. eurų.

Kitaip tariant, toks „solidarumo“ mokestis bus taikomas ne visiems, o tik daliai Lietuvoje veikiančių bankų ir didins įtampą tarp rinkos dalyvių. O jeigu bankas turi daug nerezidentų indėlių?Ar jam šis mokestis neaktualus? Kodėl?

Juk tas bankas taip pat naudojasi Europos centrinio banko politikos nulemta proga uždirbti vadinamąją „netikėtą grąžą“.

Jau dabar, net neįvertinus visų detalių, tokia Finansų ministerijos bei Lietuvos banko politika atrodo ne solidarumo, bet diskriminavimo išraiška.

Jei bankai nesutiks su tokiu noru prisidengiant kilniu tikslu kelių bankų sąskaita finansuotis investicijas į krašto gynybos infrastruktūrą, valstybei teks atlyginti savo pačios reguliavimu padarytus nuostolius.

www.elta.lt inf.