Iš visų valstybinio socialinio draudimo rūšių tik nedarbo draudimui išliekant deficitiniam, „Sodros“ direktoriaus pavaduotoja sako, kad kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ieškoma to priežasčių ir žadama griežtinti bedarbio išmokų mokėjimą.

„Pirmiausia ieškoma priežasčių, kodėl nedarbo draudimas yra minusinis“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) trečiadienį teigė Violeta Latvienė.

„Sodra“ nagrinėja dar giliau šitą problemą nedarbo. Artimiausiu metu, sutarėme su ministerija, kartu nagrinėsime. Ir dėl periodo, nuo kada pradėti (mokėti bedarbio išmoką – BNS)“, – pridūrė V. Latvienė.

Nedarbo draudimo sistemos laukia pokyčiai

Numatoma, kad 2027 metais nedarbo draudimo pajamos sieks apie 566 mln. eurų, o išmokos – apie 612 mln. eurų, vidutinis jų gavėjų skaičius sieks 80,3 tūkst. per mėnesį, o vidutinė išmoka didės 6,7 proc. iki 635 eurų.

Pasak V. Latvienės, dar laukiama, kokią įtaką šiam deficitui turės nuo šių metų liepos įsigalioję pokyčiai: norint gauti išmoką reikia turėti bent 12 mėnesių darbo stažą per paskutinius 24 mėnesius, išmokos gavimo laikas neįskaičiuojamas į darbo stažą, ji nelaikoma pajamomis, pagal kurias skaičiuojama kita nedarbo išmoka, pastovioji jos dalis sudaro 15 proc. minimalios algos.

Tačiau „Sodros“ atstovė pabrėžė, kad šių priemonių gali būti per mažai: „Mes nesame tokie optimistai, kad užteks tik tų įstatymo pataisų.“

Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas piktinosi, kad jau nebe pirmus metus nedarbo draudimo įmokų surenkama mažiau negu išmokama lėšų, o „Sodra“ nesiūlo situaciją keičiančių pokyčių.

„Reikia strategiją visai pakeisti – iš esmės, – teigė A. Sysas. – Kodėl nekeičiame koeficientų matant, kad kitos rūšys yra perviršyje, o šita minuse? (...) Čia planavimas, užsispyrimas ar kas vyksta „Sodroje“? Darbdaviai turi įsijungti į šitą procesą.“

Politikas taip pat priekaištavo, kad Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantiniame fonduose sukaupti didžiuliai rezervai. 

„Yra atskaitymai tokie dideli, kurie neduoda rezultato. Vietoje to gal nukreipti tuos pinigus darbdavių ten, kur reikia?“, – teigė A. Sysas.

Planuojame, kad 2027 metų pabaigoje ilgalaikio darbo išmokų fondo likutis sieks apie 328 mln. eurų, Garantinio fondo – apie 256 mln. eurų.

“Mano klausimas, kurį užduodu daugiau kaip 10 metų. Kam turėti 15 metų rezervą? Buvo siūlymai didinti išmokas, dar kažką, bet nieko nepadaryta. Išlaidos tris kartus mažesnės negu pajamos.

Klausimas ministerijai – kokia strategija ir politika bus dėl šitų abiejų fondų?“, – kalbėjo A. Sysas.

„Gerai, kad dabar dar nereikia mokėt už laikymą pinigų banke. Prisimenu atvejus, kai reikėdavo tūkstančiu sumokėti bankams už šitų pinigų saugojimą. Tai jeigu dabar atsitiktų tokia situacija, tai už 300 mln. eurų jau reikėtų mokėti milijonus“, – svarstė jis.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Tadas Vinokuras mano, kad šiais klausimais darbdaviai su darbuotojais turi susitarti Trišalėje taryboje.

„Tai kol kas to sutarimo nebuvo“, – tvirtino viceministras.

V. Latvienės teigimu, Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantiniame fonduose sukaupti rezervai buvo investuojami gaunant 4 proc. palūkanas, o dabar jos nukritusios iki maždaug 1 proc.

Komiteto nariai sutarė po to, kai Seimas patvirtins biudžetą, pradėti diskusijas dėl šių fondų ateities: „Ką mes darome su šitais išpūstais fondais, kurie gali būti ir akmuo po koja kažkada įvykus tam tikriems pasikeitimams.

Reikia rimtos diskusijos jau. Negalime varyti į priekį – didinti fondą, kuris neatlieka savo funkcijos“.