Stipriai šoktelėjus energijos ir medžiagų kainoms, viešųjų pirkimų projektai, įskaitant elektros linijas, kelius ir Vilniaus oro uostą, stoja.

Verslas sako, kad pigiau mokėti baudas už nutrauktas sutartis nei vykdyti laimėtus užsakymus, kurie garantuotų nuostolį.

 Visgi, gerų žinių yra: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nuomone verslas turi teisę ginčyti perkančiosios organizacijos planuojamą pirkimo kainą.

Pasak advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotos teisininkės Silvijos Grabauskienės, šiuo klausimu vienoje iš naujausių nutarčių gegužės pabaigoje LAT pasisakė gana plačiai ir aiškiai. 

„Turbūt niekam nekyla abejonių, kad perkančioji organizacija turi teisę ir prerogatyvą spręsti, kiek lėšų skirti viešajam pirkimui. Tačiau LAT nurodo, kad tiekėjai, visgi, turi teisinį suinteresuotumą ginčyti perkančiosios organizacijos nustatytą maksimalią sumą“, – teigia S. Grabauskienė. 

Kitaip sakant, perkančiosios organizacijos nustatyta planuojama pirkimo suma laikoma pagrįsta, kol nėra įrodyta priešingai.

Tiesa, kilus ginčui, didesnė įrodinėjimo našta tenka tiekėjams.  

Beje, LAT minėtoje nutartyje pažymėjo, kad tiekėjas turi teisę ginčyti pirkimo rezultatus, net ir tuo atveju jei pats pirkime nedalyvavo ir pasiūlymo nepateikė.

„Tokią poziciją teismas grindžia ankstesnėse nutartyse suformuluota taisykle, kad neracionalu ir neproporcinga versti ūkio subjektą pateikti pasiūlymą jam iš anksto žinant, kad šis bus atmestas kaip per brangus.

Tai skamba sudėtingai, bet taip nėra.

Esmė tokia, – aiškina S. Grabauskienė. – jei pirkimo salygose parašyta, kad pasiūlymas negali viršyti 1 mln. Eur, o tiekėjas mato, kad ši suma neatitinka dabartinių kainų ir už ją nėra objektyvių galimybių atlikti nurodytus darbus, o teikti pasiūlymą už 1,5 mln. Eur nėra prasmės, nes jis bus automatiškai atmestas kaip per brangus, tiekėjas gali ginčyti kainą. Net tuo atveju jei jis pats pasiūlymo neteikia.

Tai tarsi pareiškimas, kad įmonė būtų teikusi pasiūlymą, jei kainos lubos būtų adekvačios.“

Tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos teisė spręsti dėl konkrečių reikalavimų, be kita ko, ir nustatyti maksimalią lėšų sumą pirkimui, nėra neribota.

Jei tiekėjas įrodo, kad maksimali pirkimo suma yra per maža darbams atlikti, ši sąlyga gali būti pripažinta neteisėta ir užsakovas turės sumą koreguoti.

Tiesa, įrodinėti teks tiekėjui.

Nepakanka pateikti abstrakčių argumentų dėl per mažos kainos. Būtina pateikti konkrečius skaičiavimus ir sąmatas. 

„Nutartyje Kasacinis teismas pasisakė, kad sąvokos: numatoma pirkimo vertė ir pirkimui skirtų lėšų suma yra netapačios. Jos gali, tačiau neprivalo sutapti.

Taip pat svarbu, kad pirkimui skiriamų lėšų sumos nebūtina atskleisti pirkimo dokumentuose.

Tai padariusi perkančioji organizacija, gavusi nurodytą pirkimo sumą viršijantį pasiūlymą, neturės teisės padidinti pirkimui skiriamų lėšų ir privalės atmesti tą pasiūlymą“, – priduria COBALT asocijuota teisininkė.