1.1. darbuotojų, įskaitant gydytojus rezidentus, karantino metu organizuojančių ir (ar) teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų ligų židiniuose (toliau  – darbuotojai), pareiginės algos (darbo užmokesčio) pastoviosios dalies koeficiento arba mėnesinės algos (priklausomai nuo įstaigoje taikomos darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos) didinimą konkrečiu procentiniu dydžiu nuo 60 iki 100 procentų (toliau – darbo užmokesčio didinimas) Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai (toliau – LNSS) priklausančiose sveikatos priežiūros įstaigose (toliau – LNSS priklausanti įstaiga);

1.2. LNSS priklausančių įstaigų, nesudariusių sutarčių su teritorinėmis ligonių kasomis dėl paslaugų apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau – sutarties neturinti LNSS įstaiga), darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų  darbo užmokesčio didinimu (įskaitant darbdavio socialinio draudimo įmokas) (toliau – patirtos išlaidos, susijusios su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu) pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 32¹ straipsnio 1 ir 2 dalis, apmokėjimą valstybės biudžeto lėšomis;

1.3. LNSS nepriklausančių sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – LNSS nepriklausanti įstaiga) darbuotojų darbo užmokesčio didinimą ir patirtų išlaidų, susijusių su šių įstaigų darbuotojų darbo užmokesčio didinimu, apmokėjimą iš valstybės biudžeto lėšų.

4.1. ar  paslaugos teikimo metu darbuotojo patiriamas tiesioginis kontaktas su pacientu,  kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio;  

4.2. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, atlieka invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą;

4.3. ar darbuotojas atlieka autopsiją mirusiam asmeniui, kuriam įtariama ir (ar) patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga;

4.4. ar darbuotojas paslaugos teikimo metu pacientui, kuriam patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga, naudoja specialias ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikos ir gydymo medicinos priemones (prietaisus);

4.5. ar darbuotojo paslaugos teikimo metu generuojami aerozoliai, ar darbuotojas patiria ilgalaikę ekspoziciją su aerozoliais, ar yra sąlyčio su kitais biologiniais paciento skysčiais rizika.

5.1. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padarinių šalinimą organizuoja nacionaliniu ar regioniniu mastu;

5.2. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos apaugos ministro paskirtose pagrindinėse ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugas teikiančiose ir (ar) ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų  gydymo paslaugų teikimą organizuojančiose sveikatos priežiūros įstaigose;

5.3. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas sveikatos priežiūros įstaigos infekcinių ligų, intensyvios terapijos ir reanimacijos, priėmimo-skubios pagalbos padaliniuose, kituose užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės padaliniuose;

5.4. ar darbuotojas paslaugas teikia dirbdamas greitosios medicinos pagalbos komandos ar kitoje sveikatos apsaugos ministro nustatyto specialaus su pacientais, kuriems įtariama ypač pavojinga užkrečiamoji liga, dirbančio sveikatos priežiūros įstaigų padalinio (mobiliojo punkto, karščiavimo klinikos ir kt.) komandos sudėtyje;

5.5. ar darbuotojas teikdamas paslaugas ima tepinėlius ypač pavojingos užkrečiamosios ligos diagnostikai;

5.6. ar darbuotojas tvarko mirusiųjų nuo ypač pavojingos užkrečiamosios ligos palaikus;

5.7. ar laboratorijos darbuotojas dirba su pacientų, sergančių ypač pavojinga užkrečiamąja liga,  ėminiais laboratorijoje;

5.8. ar darbuotojas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos padariniams šalinti yra pasitelktas į kitą sveikatos priežiūros įstaigą (kitą tos pačios sveikatos priežiūros įstaigos padalinį).