Daugelį žmonių motyvuoja iššūkiai, su kuriais susiduriama tiek darbo aplinkoje, tiek asmeniniame gyvenime.

Tačiau kai spaudimas patenkinti asmeninius ar aplinkos poreikius tampa per didelis ir užsitęsęs, palyginti su suvoktu gebėjimu patenkinti tuos poreikius, gali kilti stresas.

Stresas apibrėžiamas kaip neigiama psichologinė būsena, turinti kognityvinių ir emocinių komponentų. Jis kyla dėl individo ir jo aplinkos sąveikos, dažnai išplaukia iš probleminio asmens ir aplinkos derinio bei emocinių reakcijų, kuriomis grindžiama ši sąveika.

Taigi, stresas gali kilti dėl ribotų individo įgūdžių, išteklių ir gebėjimų bei aplinkos reikalavimų (Hassard, Cox, 2015).

Stresas turi tendenciją kauptis. Maži stresiniai įvykiai savotiškai stimuliuoja, bet kai jų yra daug, jie trunka per ilgai ar pasireiškia pernelyg intensyviai – žmogus pradeda streso nebepakelti. Ilgai trunkantis nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei silpnina organizmo imuninę sistemą, todėl gali tapti įvairių negalavimų ar ligų priežastimi, turėti įtakos profesiniam perdegimui ar savižudybės grėsmei. 

Asmens patiriamo streso stiprumas priklauso nuo jo požiūrio ir reakcijos į situaciją.

Čia labai kenksmingas įgytas bejėgiškumas – išankstinis nusistatymas, kad nuo asmeninių pastangų niekas nepasikeis.

Svarbu prisiimti atsakomybę už savo reakcijas, gebėti atpažinti stresą, pripažinti, jog jį patiri, įsivardyti, kiek esi pasirengęs priimti sprendimus ir kiek turi įgūdžių stresą kontroliuoti bei sumažinti jo neigiamą poveikį fizinei ir emocinei sveikatai. 

Šių mokymų metu bus plačiau ir išsamiau aptariama streso samprata, fiziologiniai ir psichologiniai streso požymiai, asmens galimybė keisti reakciją į stresą keliančias situacijas, mokomasi streso įveikos strategijų bei aptariama psichologinės pagalbos svarba ir galimybės.