Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame nelegaliai vartojimo kreditus teikęs kaunietis įtariamas daugiau kaip 600 tūkstančių litų neteisėtu praturtėjimu. Kauno apylinkės teismui perduotoje baudžiamojoje byloje 66-erių metų vyras ir jo sutuoktinė įtariami ir neteisėtu vertimusi finansine veikla.

Ikiteisminio tyrimo metu išaiškinta, kad oficialiai nekilnojamojo turto pardavimu užsiimantis kaunietis teisėtomis pajamomis negalėjo pagrįsti daugiau kaip 600 tūkst. litų sumos, už kurią buvo įsigyti trys butai, esantys Kaune, Jonavoje ir Pernavoje (Kėdainių raj.), namas su žemės sklypu Klaipėdos rajone, Kauno rajone žemės ūkio paskirties sklypas ir Jonavos rajone esanti miško valda. 

 
FNTT Kauno apygardos valdybos tyrėjų atlikto tyrimo duomenimis, kelerius metus kaunietis, neįsteigęs įmonės ir neturėdamas leidimo teikti vartojimo kreditus, skolindavo pinigus įvairiems asmenims. Tyrimo metu nustatyta, kad kaunietis buvo sudaręs 100 paskolų sutarčių, pagal kurias pinigus gaunantys asmenys įkeisdavo savo turimą nekilnojamąjį turtą ir kauniečiui mokėdavo sutartyse numatytas skirtingo dydžio palūkanas. Tokią pačią šešėlinę veiklą vykdžiusi niekur nedirbanti kauniečio žmona buvo sudariusi 25 sutartis dėl pinigų skolinimo. Surinkta duomenų, kad sutuoktiniai per kelerius metus neteisėtai buvo paskolinę apie 1,3 mln. litų ir, kaip įtariama, nelegaliai uždirbtus pinigus investavo į nekilnojamąjį turtą.
FNTT Kauno apygardos valdyba tyrimą atliko bendradarbiaudama su Valstybine mokesčių inspekcija.

Baudžiamasis kodeksas nustato, kad už neteisėtą praturtėjimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausme, o dėl neteisėto vertimosi finansine veikla skiriama maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki dvejų metų.

FNTT inf.