Gegužės 15 d. posėdžiavusi Trišalė taryba klausimą apsvarstė, bet sprendimo kol kas nepriėmė.

2015 metais Trišalės taryba buvo nutarusi MMA dydį sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais: vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kaita, darbo našumo pokyčiais, vidutinio metinio vartotojų kainų indekso pokyčiais, bendrojo vidaus produkto augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais. 

MMA pokyčius norint atsieti nuo politinio ciklo 2017 metais buvo numatyta, kad minimalaus darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio santykis neturi būti mažesnis kaip 45 procentai ir didesnis kaip 50 procentų.

MMA taip pati turi atitikti ketvirtadalio didžiausią santykį tarp vidutinio ir minimalaus darbo užmokesčio turinčių ES valstybių vidurkį, kuris nustatomas pagal paskutinių trejų metų skelbiamus statistinius duomenis.

„Minimalaus darbo užmokesčio kėlimas yra susijęs su ekonomikos augimo vaisių paskirstymu visiems bei pajamų nelygybės mažinimu. Lietuvos ekonomika auga sparčiai, todėl mūsų tikslas, kad tą pajustų visi Lietuvos gyventojai, o ne keletas. Minimalaus darbo užmokesčio didinimas būtinas ir dėl kainų augimo, kuris palietė visus žmones“, - sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Minimalios algos didinimas daro įtaką ir kitų atlyginimų didėjimui šalyje.

SADM inf.