Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Justo Džiugelio pristatytas Socialinių įmonių įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-523), kuriomis siūloma naujiems juridiniams asmenims nebesuteikti socialinės įmonės statuso.

Numatoma, kad valstybės pagalba būtų teikiama tik jau veikiančioms socialinėms įmonėms, kuriose dirba socialiai pažeidžiami asmenys.

Pasak Seimo nario J. Džiugelio, dabar sąžiningai veikiančios socialinės įmonės dėl šių pakeitimų nenukentės.

Pagal projektą subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms socialinei įmonei būtų skiriama ir mokama tik už tuos tikslinei asmenų grupei priklausančius darbuotojus, kurie buvo įdarbinti socialinėje įmonėje iki projekto įsigaliojimo dienos.

Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgalių asmenų integraciją į darbo rinką, projektu siūloma, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus.

Neįgalūs darbuotojai, kuriems yra nustatytas didelių, vidutinių ar nedidelių specialiųjų poreikių lygis, t. y. neįgalūs asmenys, sukakę pensinį amžių, nebūtų priskiriami socialinėse įmonėse įdarbinamų asmenų tikslinėms grupėms.

Atsižvelgiant į tai, kad šis siūlymas gali turėti įtakos apskaičiuojant socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalį nuo vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, ir siekiant, kad socialinės įmonės neprarastų jiems suteikto socialinės įmonės statuso, projekte siūloma nustatyti pereinamąjį šios nuostatos įgyvendinimo laikotarpį – šią nuostatą taikyti nuo 2018 m. sausio 1 d.

„Šiuo metu Lietuvoje dirba 7 tūkst. žmonių su negalia socialinėse įmonėse. Šios įmonės gauna per metus apie 25 mln. eurų dotacijų. Yra 40 tūkst. žmonių su negalia, kurie taip pat dirba, bet jie negauna jokių dotacijų. Tai yra tokia nelygybė“, – atkreipė dėmesį J. Džiugelis.

Atsižvelgiant į socialinių įmonių tikslą – skatinti socialiai pažeidžiamų asmenų grįžimą į darbo rinką, mažinti jų socialinę atskirtį, teikiamais pakeitimais siūloma nustatyti, kad tikslinėms grupėms asmenys būtų priskiriami tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį arba nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu ar nedirba savarankiškai.

Be to, socialinės įmonės būtų įpareigotos tikslinėms grupėms priklausantiems asmenims priskaičiuotą darbo užmokestį mokėti atliekant mokėjimo pavedimą.

Socialinių įmonių įstatymo naujomis nuostatomis planuojama tikslinti su valstybės pagalbos mokėjimo sustabdymu, atnaujinimu, nutraukimu ir grąžinimu susijusias nuostatas.

Siūloma nustatyti, kad valstybės pagalbos mokėjimas socialinei įmonei būtų sustabdomas:

♦gavus duomenų, kad informacija pateiktose paraiškose ir prašymuose gali būti neteisinga;

♦kai sprendžiamas klausimas dėl socialinės įmonės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statuso panaikinimo;

♦ Vyriausybės įgaliotai institucijai, atliekančiai socialinių įmonių veiklos priežiūrą, nustačius teisės aktų pažeidimų.

Subsidijos darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms mokėjimas būtų sustabdomas ir tuo atveju, kai atitinkamo mėnesio socialinės įmonės darbuotojų, priklausančių tikslinėms grupėms, dalis būtų mažesnė, nei nustatyta.

 Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti gegužės 25 d.

Seimo kanceliarijos inf.