Pastaraisiais metais penktadaliu išaugo naujai įsteigtų bendrovių ir organizacijų skaičius

Nuo 2020 metų balandžio 1 dienos iki 2021 metų kovo 31 dienos Juridinių asmenų registre įregistruota beveik 15 tūkst. naujų juridinių asmenų, arba 17 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais.

Populiariausios teisinės formos, registruojant naujus juridinius asmenis, buvo mažoji bendrija (48 proc. visų įregistruotų juridinių asmenų) ir uždaroji akcinė bendrovė (38 proc.).

Įdomu tai, kad 31 juridinis asmuo per minėtą laikotarpį buvo ir išregistruoti, o trumpiausiai „gyvavęs" juridinis asmuo registre išbuvo vos 17 dienų.

Analizuojamu laikotarpiu iš Juridinių asmenų registro buvo išregistruota beveik 4,6 tūkst. juridinių asmenų, arba 4 proc. daugiau nei analogišku laikotarpiu ankstesniais metais.

Didžioji dalis išregistruotų juridinių asmenų buvo uždarosios akcinės bendrovės (50 proc.) ir individualios įmonės (20 proc.).

Per pastaruosius metus išregistruoti juridiniai asmenys „gyvavo" vidutiniškai 17 metų, o „seniausiam" išregistruotam juridiniam asmeniui buvo 30,5 metų.

Bankrotų statistika gelbėja paramos priemonės

Juridinių asmenų registre kiekvienas juridinis asmuo gali įgyti vieną iš kelių teisinių statusų, pavyzdžiui, iniciavus bendrovės bankrotą įgyjamas bankrutuojančiojo teisinis statusas, o pasibaigus bankroto procedūroms - bankrutavusiojo teisinis statusas.

Per pastaruosius metus vieną iš šių statusų įgijo beveik 700 juridinių asmenų, tačiau, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, šis skaičius yra bemaž dukart mažesnis.

Analizuojant pastarųjų metų naujus bankrotus galima teigti, kad dauguma įmonių su finansiniais sunkumais susidūrė gerokai iki prasidedant pandemijai.

Pavyzdžiui, du trečdaliai bankrutuojančių įmonių dar 2019 metais negavo jokių pajamų, neturėjo jokio turto ir net nebuvo pateikę savo finansinių ataskaitų Registrų centrui.

Be to, beveik pusė jų, „Sodros" duomenimis neturėjo nė vieno apdrausto darbuotojo.

2020 m. finansiniai rezultatai pandemijos poveikio nerodo

Pamažu įsibėgėjant finansinių ataskaitų už 2020 metus teikimui, Registrų centro analitikai iš jau pateiktų ataskaitų išrinko 1000 daugiausiai pajamų gavusių bendrovių ir paanalizavo finansinius rezultatus.

Duomenys rodo, kad du trečdaliai įmonių praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį tęsėsi pandemija, sugebėjo padidinti savo apyvartas palyginti su 2019-aisiais.

Žvelgiant į ikimokestinio pelno eilutę galima matyti, kad 9 iš 10 bendrovių praėjusiais metais dirbo pelningai, o ikimokestinį nuostolį fiksavo tik nedidelė dalis įmonių.

Analizuojant atrinktų įmonių darbuotojų skaičiaus vidurkius matyti, kad 38 proc. įmonių praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, vidutinis darbuotojų skaičius išaugo, 26 proc. išliko nepakitęs, o dar 36 proc. - sumažėjo.

Didžiosios dalies įmonių vidutinis darbuotojų skaičius per metus padidėjo arba sumažėjo 1-5 darbuotojais.

Piniginių lėšų apribojimas banguoja

Neatsiejama bet kokio ekonominio nuosmukio pasekmė yra augančios įmonių ir gyventojų skolos.

Jų pokyčius iš dalies leidžia stebėti Registrų centro administruojama Piniginių lėšų apribojimo informacinė sistema (PLAIS), per kurią Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra" ar antstoliai gali teikti nurodymus nuo fizinių ar juridinių asmenų banko sąskaitų nurašyti įsiskolinimus.

Iš viso per 2020 metus šios sistemos pagalba buvo grąžinta per 200 mln. eurų skolų, o per pirmus tris šių metų mėnesius - daugiau nei 45 mln. eurų.

Registrų centro inf.