Algirdas Šemeta, Europos Komisijos narys, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu:

Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusiuose straipsniuose pateikiamos netikslios interpretacijos dėl degalų ir kuro mokesčių ateities. Paaiškinsiu kokius energijos apmokestinimo pokyčius pasiūlė Europos Komisija ir kaip šie mokesčiai gali paveikti namų ūkius, vartotojus ir verslą.

Vartotojai gali būti ramūs: energijos mokesčių šuolio nebus. Be to, pasiūlyme numatyta, kad šalys galės visai netaikyti mokesčio už namų šildymui vartojamą energiją, nepriklausomai tos energijos rūšies.

Apie siūlomą pertvarką

Visų pirma noriu pabrėžti, kad nesiūlome įvesti naujų mokesčių, tik pertvarkome jau esančius.

Dabar galiojančios Europos Sąjungos energetikos produktų apmokestinimo taisyklės yra pasenusios, nenuoseklios. Visiškai neaiškūs skirtingo kuro rūšių apmokestinimo principai.

Paradoksalu, kad taršiausi energijos šaltiniai apmokestinami mažiausiai, o biodegalams taikomi mokesčiai yra vieni iš didžiausių energetikos produktams taikomų mokesčių.

Mano pasiūlymo esmė – pakeisti mokesčių skaičiavimo tvarką taip, kad visos kuro rūšys būtų traktuojamos objektyviai, vienodai. Energijos mokesčiai būtų skaičiuojami pagal du kriterijus: naudojamo kuro energetinę vertę ir išmetamą anglies dioksido kiekį.

Šios reformos tikslas yra objektyvumas, o ne pajamos į biudžetą.

Kaip tai paveiks įvairias degalų rūšis

Benzino šie pokyčiai nepaveiktų, o dyzelino ir biodegalų apmokestinimas ilgainiui keistųsi. Iš naftos pagaminto dyzelino akcizas per dešimtmetį šiek tiek didėtų. Tačiau mažėtų biodyzelinui taikomas mokestis.

Dabar daugelyje šalių apmokestinant bioetanolis prilyginamas įprastam benzinui, biodyzelinas prilyginamas įprastam dyzelinui. Nepaisoma, kad biodegalų sukuriamos energetinė vertė yra mažesnė. Tai paradoksali situacija. Ją laikas keisti. Biodegalams taikomi akcizai turi mažėti.

Jei reformai būtų pritarta, Europos automobilių gamintojai būtų suinteresuoti kurti ir diegti biodegalams bei kitam aplinkai „draugiškam“ kurui geriau pritaikytus automobilius.

Pokyčiai – per 11 metų

Europos Sąjungoje sistemos reformuojamos žvelgiant į ilgalaikę dešimties – dvylikos metų perspektyvą. Todėl diskusija ir vyksta dabar.

Apmokestinimo pokyčiai būtų įgyvendinami palaipsniui, kad vartotojai ir verslininkai galėtų jiems pasirengti. Tikimasi, kad naujovės būtų pilnai įgyvendintos 2023 metais. Tačiau tam, kad pasiektume rezultatų po vienuolikos metų, reformas reikėtų inicijuoti jau šiandien.

Namų ūkiai

Naujų mokesčių namų ūkiams šiame pasiūlyme nėra. Ir dabar galiojančiose taisyklėse yra nustatyti minimalūs energetikos produktų, kurie naudojami kaip krosnių kuras ar variklių degalai, ir elektros energijos mokesčiai.

Pagal naująją tvarką šalys galės netaikyti jokių mokesčių energijai, vartojamai namų šildymui. Šią išimtį bus galima taikyti visoms energijos rūšims.

Politinė kryptis

Dabartinės energijos produktų apmokestinimo taisyklės visai neatitinka ES politinių interesų: mažinti energetinę priklausomybę, transporte plačiau naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir užtikrinti švaresnę aplinką. Šią situaciją reikia keisti.

Jei ir toliau mokestinėmis priemonėmis remsime naftos importą, tuomet ir toliau kentėsime nuo naftos kainų šuolių. Biodegalai yra ta kuro rūšis, kurią galime pasigaminti patys, Europos Sąjungos viduje. Šis ir kiti atsinaujinančios energijos šaltiniai yra žymiai stabilesni ir patikimesni. Jei nuspręstume mokestinėmis iniciatyvomis skatinti biodegalų naudojimą, atvertume žymiai daugiau galimybių ir Lietuvos biokuro pramonei, ir šalies ūkininkams. Paremtume savo gamintojus ir technologinę pažangą.

Alfa.lt inf.