Įsigaliojo Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisos, numatančios maksimalius baudų už nesąžiningą komercinę veiklą dydžius.

Kaip turi būti apskaičiuojami tie dydžiai, yra nustatoma Teisingumo ministerijos parengtoje tvarkoje, kuri buvo patvirtinta Vyriausybės posėdyje.

„Ženkliai padidėjusios baudos privers susimąstyti ir stabdys nesąžiningus verslininkus, kurie pelnosi apgaudinėdami vartotojus, ir geriau ginti vartotojų teises, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. – Užfiksavus pakartotinus įmonės pažeidimus, finansinės sankcijos jai atneštų nemenkų nuostolių“.

Pagal naują įstatymą už nesąžiningą komercinę veiklą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) gali skiri baudą iki 3 proc. įmonės metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnę negu 100 tūkst. eurų.

Jei toks pažeidimas būtų padarytas pakartotinai per vienus metus, tuomet grėstų bauda iki 6 proc. įmonės metinių pajamų, bet ne didesnė negu 200 tūkst. eurų.

Anksčiau maksimali bauda už šį pažeidimą siekė 8 688 eurus.

Vyriausybės patvirtintoje baudų apskaičiavimo tvarkoje numatyta, kad skiriamų baudų dydis priklausys nuo padaryto pažeidimo pobūdžio, trukmės, masto, sunkiančių ar lengvinančių aplinkybių.

Pavyzdžiui, ar įmonė bendradarbiavo su tyrimą atlikusia institucija, ar slėpė reikalingą informaciją, pašalino padarytą žalą ar toliau tęsė pažeidimą.

VVTAT taip pat galės skirti tik įspėjimą, jeigu vartotojų interesams nebus padaryta esminės žalos, kai, pavyzdžiui, pažeidimas nelabai pavojingas, ilgai netruko, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

Praėjusiais metais VVTAT skyrė 23 baudas už nesąžiningą komercinę veiklą.

Dažniausiai jos skiriamos už klaidinančią komercinę veiklą ar agresyvią komercinę reklamą.

Pavyzdžiui, baudos buvo skirtos įmonei, prekiavusiai patalyne, neva, turinčią gydomųjų savybių, kelionių agentūrai, įtikinėjusiai klientus pirkti kelionę, nes tokia siūloma kaina galios labai trumpai ir kt.