Lietuvoje
| Lietuvoje > Naujienų archyvas > Būkite atidūs tvarkydami aplinką apie namus ar sodą, kad nesulauktumėte baudos | Spausdinti |
| Būkite atidūs tvarkydami aplinką apie namus ar sodą, kad nesulauktumėte baudos | 2024 03 29 |
Atšilus orams daugelis gyventojų stengiasi susitvarkyti aplinką apie namus ar sodą – sugrėbti pernykščius lapus, šakas, atsikratyti nenaudojamų daiktų ir t.t.
Iki šiol daug kur gana dažnai įprasta tokias surinktas atliekas tiesiog čia pat sudeginti ar išvežti ten, kur „niekas nemato“.
Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad taip darydami gyventojai kai kuriais atvejais rizikuoja gauti nemenką baudą. Jie paaiškino, ką ir kaip deginti galima, o kas yra draudžiama.
Kada ką galima deginti ir kur išvežti
Aplinkos apsaugos departamento specialistai pataria pernykščius lapus, nugenėtas nudžiūvusias medžių ar krūmų šakas tvarkyti šiais būdais:
- kompostuoti šias atliekas;
- išvežti į specialiai žaliosioms atliekoms priduoti skirtas aikšteles, įrengtas kiekvienoje apskrityje;
- išvežti į žaliosioms atliekoms skirtus konteinerius.
Pasak aplinkosaugininkų, nusprendus deginti lapus, šakas ar kitas žaliąsias atliekas, svarbu tai daryti tinkamai, vadovaujantis specialiais reikalavimais, kuriuose aprašyta šių atliekų deginimo tvarka lauko sąlygomis ir draudimai.
Sausą žolę, nendres, nukritusius lapus, šiaudus, laukininkystės, daržininkystės, augalinės kilmės liekanas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik surinktas (sugrėbtas) į krūvas ne arčiau kaip 30 metrų nuo statinių.
Deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesurinktą (nesugrėbtą) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras, taip pat nenupjautus ar nenukirstus sumedėjusius augalus, išskyrus laukinių augalų deginimo atvejus, numatytus gamtotvarkos planuose.
Taip pat draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).
Sumedėjusių augalų dalis (stiebus, šakas, šaknis ir kt.) ar gaminius, pagamintus iš šių dalių, nenaudojant aukščiau nurodytų cheminių medžiagų, lauko sąlygomis leidžiama sudeginti tik tada, kai nėra galimybių jas panaudoti ūkio reikmėms (šilumos energijai gauti kurą deginančiuose įrenginiuose, mulčiaus gamybai ir kt.) arba tai būtų nuostolinga.
Vengiant smulkiosios faunos žūties draudžiama deginti medieną jos neperkrovus, jei į krūvas ji buvo sukrauta anksčiau nei savaitę iki deginimo.
Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose (išskyrus laužų kūrenimą, laužų kūrenimui nustatytose vietose).
Kai sugrėbtų (surinktų) augalų, jų dalių vieno deginimo metu deginamas kiekis viršija 5 m3 arba deginama iškart keliose vietose, apie deginimo vietą ir laiką ne vėliau kaip prieš 1 valandą telefonu privaloma pranešti artimiausiam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padaliniui ar atitinkamos miškų urėdijos padaliniui (girininkijai).
Be to, Aplinkos apsaugos departamento specialistai yra parengę žaliųjų atliekų tvarkymo atmintinę, kas žinotina tvarkant aplinką.
Kada gresia atsakomybė ir kokios baudos numatytos
Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.
Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.
2023 m. Lietuvoje pagal administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 1 ir 3 dalis nustatyti 55 pažeidimai (už sausos žolės, nendrių, javų, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą).
tv3.lt inf.
Visos teisės saugomos įstatymo