Kai darbdavys stabdo veiklą dėl prastovos

Jei darbdavys nuspręs stabdyti veiklą dėl prastovos, jis turės:

1. mokėti darbo užmokestį už prastovos laiką,

2. išmokėti darbuotojui 1-2 VDU dydžio išeitinę kompensacija, jei darbuotojas išeina iš darbo savo noru dėl ilgesnės nei 30 d.d. nepertraukiamos prastovos arba dėl 45 d.d. prastovos per 12 mėn.

Jei darbuotojas pareikalaus sudaryti darbo sąlygas dirbti nuotoliu būdu, darbdaviui išlieka pareiga užtikrinti BDAR reikalavimus. Jei tai yra buhalteris, dirbantis su asmens duomenimis, jis turėtų naudoti saugų interneto ryšį, užtikrinti, kad šeimos ir kt. namuose esantys asmenys nematytų, ką jis dirba, ką spausdina, ir užtikrinti, kad atspausdintos nebereikalingos informacijos sunaikinimą taip, kad jos nebūtų galima perskaityti.

Jei darbuotojas pasiims nemokamų atostogų ir vėliau susirgs, jis negaus ligos išmokos, jei yra bent viena sąlyga:

1. jis neturi 3 mėn. darbo stažo per 12 mėn.,

2. jis neturi 6 mėn. darbo stažo per 24 mėn.

Jei gyventojas turi reikalingą stažą ir nemokamų atostogų metu suserga, jam priklauso ligos išmoka. Nemokamų atostogų metu atostoginiai, darbo stažas pensijai ir kitų išmokų gavimui nesikaupia. Išimtis dėl atostoginių yra 10 d.d. nemokamos atostogos per metus.

Ištraukos iš DK:
47 straipsnis. Prastova
1. Jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą. Prastova gali būti skelbiama ir darbuotojų grupei.
2. Paskelbus prastovą, trunkančią iki vienos darbo dienos, darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis ir darbdavys turi teisę reikalauti darbuotojo būti darbovietėje.
3. Jeigu prastova skelbiama ilgesniam laikotarpiui negu viena darbo diena, bet ne ilgiau kaip trims darbo dienoms, negali būti reikalaujama, kad darbuotojas atvyktų į darbovietę kasdien ilgesniam negu viena valanda laikui. Buvimo darbovietėje per prastovą laiku jam mokamas vidutinis jo darbo užmokestis, o kitu prastovos laikotarpiu, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokama du trečdaliai vidutinio jo darbo užmokesčio.
4. Jeigu prastova paskelbta neterminuotai arba ilgesniam negu trijų darbo dienų laikotarpiui, darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę, tačiau turi būti pasirengęs atvykti į darbovietę kitą darbo dieną po darbdavio pranešimo. Už prastovos laiką iki trijų darbo dienų mokama šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, o už kitą prastovos laikotarpį jam paliekama keturiasdešimt procentų vidutinio jo darbo užmokesčio.
5. Kalendorinį mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, darbuotojo gaunamas darbo užmokestis už tą mėnesį negali būti mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, kai jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma.
6. Darbdavys gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). Dalinės prastovos laikotarpiais, kai darbuotojas neprivalo būti darbe, jam mokamas darbo užmokestis šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

56 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių
1. Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:
1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;
(...)
2. Nutraukiant darbo sutartį šiame straipsnyje nustatytu pagrindu, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – vieno jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

https://www.e-tar.lt/…/legalAct/f6d686707e7011e6b969d7a…/asr